Skip to main content

Nulinio žinomumo protokolas - saugiausias būdas verifikuoti asmeninius duomenis netolimoje ateityje.

Zero-knowledge Cloud Storage: What is it and Why You Need it Now -  Codemotion Magazine

Nulinio žinomumo protokolas (Zero-Knowledge Proof, ZKP) yra vienas iš įdomiausių ir perspektyviausių kriptografijos pritaikymų šiandieniniame skaitmeniniame pasaulyje. Jis leidžia vienai šaliai (vadinamai angl. proover) įrodyti kitai šaliai (vadinamai angl. verifier), kad ji žino tam tikrą informaciją, neatskleidžiant jokios kitos informacijos, išskyrus tai, kad ji sako tiesą. Ši unikali savybė daro ZKP ypatingai tinkamua autentifikavimo ir privatumo saugojimo priemone. Šiame bloge pažvelgsime, kodėl nulinio žinomumo protokolas gali tapti bene saugiausiu autentifikavimo metodu netolimoje ateityje, tačiau prieš lendant į detales, pirmiausiai aptarsiu keletą žinomiausių ZKP pavyzdžių, kad geriau suprast, kas apskritai yra nulinio žinomumo protokolas.

### ZKP pavyzdžiai

Du kamuoliukai ir vienas draugas su daltonizmu:

Įsivaizduokite, kad turite draugą su daltonizmu, kuris būtent neskiria žalios nuo raudonos. Ant stalo yra du kamuoliukai: raudonas ir žalias. Jūsu draugas mano, kad šie du kamuoliukai yra identiški ir jūs norite įrodyti jam, kad jie yra skirtingi, bet jūs norite atskleisti tik šį faktą, kad jie skirtingi, bet ne kuris yra raudonas ir kuris yra žalias.

Štai čia yra įrodymo sistema: Jūs duodate abu kamuoliukus savo draugui. Jisai tuos du kamuoliukus pasideda už nugaros taip, kad jūs nematytumėt. Tuomet jūsų draugas parodo jums vieną kamuoliuką ir padeda atgal už nugaros. Jūsų draugas tada arba apkeičia kamuoliukus vietomis arba ne ir vėl jums parodo kamuoliuką ir tada jūs pasakote, ar jūsų draugas apkeitė kamuoliuką ar ne.

Būtent toks įrodymo metodas yra skaitomas nulinio žinomumo protokolu, nes jūs savo draugui įrodėte, kad žinote, kada jis apkeitė kamuoliukus, kas įrodo, kad kamuoliukai tikrai yra skirtingi, bet neatskleidžiat, kuris yra raudonas ir žalias. Aišku, šioje situacijoje jūs galėjote tiesiog atspėti su 50% tikimybe, kad jūsų draugas apkeitė kamuoliukus. Kad sumažinti atsitiktinumo faktorių iki beveik nereikšmingo procento, jūs šį veiksmą kartojate 20 kartų iš eilės ir atsitiktinumo procentas sumažėja iki 1 iš 2^20 arba 9.54 × 10−7 arba 0.0000954%



### Kompleksinė sauga



Viena iš pagrindinių ZKP savybių – gebėjimas užtikrinti informacijos saugumą, neatskleidžiant pačios informacijos. Tai reiškia, kad asmenys gali įrodyti savo tapatybę ar turimos informacijos teisingumą, nesidalinant jokia konfidencialia informacija. Šis požiūris yra radikalus pokytis, palyginti su tradiciniais autentifikavimo metodais, kurie dažnai reikalauja dalintis slaptažodžiais, PIN kodais ar net biometriniais duomenimis.


### Atsparumas kvantiniams kompiuteriams


Kvantiniai kompiuteriai kelia grėsmę daugeliui šiandien naudojamų šifravimo metodų, nes jų gebėjimas skaičiuoti uždavinius eksponentiškai greičiau gali leisti greitai įveikti tradicinius šifravimo algoritmus. Nulinio žinomumo protokolai, kurie neatskleidžia jokios šifruojamos informacijos, teoriškai yra atsparūs kvantinių kompiuterių atakoms, nes neturėdami jokios informacijos apie pradinę informaciją, net kvantiniai kompiuteriai negalėtų atkurti ar suprasti autentifikavimo proceso.


### Privatumo išsaugojimas


Dabartinėje skaitmeninėje eroje privatumas yra didelis rūpestis. ZKP suteikia galimybę užtikrinti aukštą privatumo lygį, leidžiant vartotojams patvirtinti savo tapatybę arba kitą svarbią informaciją, nesidalinant jokia asmeniška informacija. Tai yra ypač svarbu finansinių operacijų, sveikatos priežiūros ir asmeninio tapatybės valdymo kontekste.


### Platus pritaikymo spektras


Nors ZKP pradžių buvo labiau teorinis konceptas, šiandien jis randa vis plačiau taikymo pramonėje. Nuo blokų grandinių ir kriptovaliutų iki skaitmeninio tapatybės valdymo ir netgi elektroninių balsavimo sistemų – nulinio žinomumo protokolai siūlo naujas galimybes saugumo ir privatumo srityje.


### Iššūkiai ir galimybės


Nors nulinio žinomumo protokolai siūlo daug privalumų, jų įgyvendinimas praktikoje susiduria su tam tikrais iššūkiais, įskaitant didelius skaič


iavimo išteklius ir sudėtingumą. Tačiau, kaip technologijos toliau vystosi ir tampa efektyvesnės, šie iššūkiai mažėja, atverdami kelią platesniam ZKP naudojimui.


### Pabaiga


Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus, nulinio žinomumo protokolas turi visus reikiamus atributus, kad taptų bene saugiausiu autentifikavimo metodu netolimoje ateityje. Jo unikalus gebėjimas užtikrinti informacijos teisingumą, neatskleidžiant pačios informacijos, yra revoliucinis žingsnis saugumo technologijų srityje. Nors iššūkiai išlieka, nuolatinės pažangos ir inovacijos šioje srityje rodo, kad ZKP gali iš tikrųjų pakeisti mūsų požiūrį į skaitmeninio pasaulio saugumą ir privatumą.

Comments

Nepraleiskite

Kodėl mes vis dar beveik neištyrėme didžiosios dalies vandenyno?

 Kodėl Mes Neištyrėme Didžiosios Dalies Vandenyno? Vandenynas – tai Žemės paviršiaus didžioji dalis, dengianti daugiau nei 70% mūsų planetos ir tebėra viena iš labiausiai neištyrėtų jos dalių. Nors žmogus nusileido į Mėnulio paviršių ir pasiekė reikšmingų technologinių laimėjimų, apie 95% vandenyno tebėra neištyrėti. Tai kelia klausimą: kodėl mes neištyrėme didžiosios dalies vandenyno? Technologijų iššūkiai Viena pagrindinių priežasčių, kodėl vandenyno tyrinėjimas tebėra sudėtingas uždavinys, yra technologinių iššūkių gausa. Vandenyno gelmės yra nepaprastai slėginės, sunkiai pasiekiamos ir neprognozuojamos. Slėgis, kuris didėja kiekvienam nusileidus į gilesnius vandenis, reikalauja ypatingai atsparios įrangos, neturint atsparios įrangos, gali įvykti sprogimas į vidų (angl. implosion sužinokite kas tai yra ) ir transporto priemonių. Be to, tamsoje, esančioje didelėse gylyse, sudėtinga matyti ir naudotis įprastiniais navigacijos metodais. Biudžeto apribojimai Vandenynų tyrinėjimas yr...

Sprogimas į vidų (angl. implosion) kas tai?

Implosion yra reiškinys, kuris įvyksta, kai išorinis slėgis staiga tampa didesnis už vidinį slėgį, sukeliantis objekto sugriūtimą ar suspaudimą į vidų. Vandenyno gelmėse, kur slėgis yra nepaprastai didelis, implosijos pavojus yra realus ir gresiantis pavojus povandeniniams aparatai. 2023 m. birželio mėnesį pasigirdo pranešimų apie tragišką įvykį, kai povandeninį aparatai "Titan", kuris leidosi į Titaniko laivo nuolaužų tyrinėjimo misiją, ištiko katastrofiška implosija, pražudžiusi visus penkis jo įgulos narius. Povandeninis aparatas, kurį valdė "OceanGate Expeditions", buvo randas suskaldytas į dalis giliai Atlanto vandenyne, maždaug 488 metrų atstumu nuo Titaniko laivo priekio ir 3,8 kilometro gylyje. Ši nelaimė sukrėtė pasaulį, atkreipdama dėmesį į ekstremalių gilumų povandeninio tyrinėjimo pavojus implosion   what happens?   soda can Ekspertai pažymi, kad kai povandeninis aparatas pasiekia tokius didelius gylius, jis susiduria su milžinišku slėgiu, kuris gali si...